Nesenai dingę asmenys Daugiau
86 m. (Kaunas)
Mažeikiai (52 m. )
80 m. (Klaipoeda)
72 m. (Latvija)
Ieškote artimo?
Gal jūsų kas nors ieško?
Anketos įvedimas LT
Заявка на поиск RU
Enter an inquiry EN
Mūsų partneriai
vakarai.us
Artimųjų seserų, brolių, mamos, tėvo, tetų, dėdžių, puseserių, pusbrolių
Asmuo ieškomas
2010 m. Balandžio 12 d.

Nuo kūdikystės ji augo Kauno kūdikių namuose. 1954 m. ją įsivaikino. "Mano visas gyvenimas buvo lyg svetimuose namuose, nes aš dar gerokai prieš pradedant eiti į mokyklą jau žinojau, kas esu netikra duktė. Visuomet galvodavau, kas aš esu, kas  mano tėvai, ar turiu dar brolių, seserų, visuomet žvelgdavau su nuoskauda į kitus, matydama, kaip kiti susitinka švenčių ar kitomis progomis su savo artimaisiais. Įmotė man nieko nepasakojo, o kai paklausdavau, atsakydavo, kad nieko nežino, kad esu pamestinukė. Tačiau išaiškėjus kai kuriems jos pasakojimo netikslumams, pradėjau abejoti. Tarkim, įmotė sakydavusi, kad atsivežė namo iš Kauno taksi, o išsiaiškinau, kad mane parvežė tuomet dirbęs kolūkio pirmoninkas Jonas Miknevičius ir buvusi kolūkio sandėlininkė Mikalina Ogenskytė. Kodėl tai buvo slepiama, nežinau. Kaimynė Anastazija atkartojo mano įmotės žodžius:" Tos mergaitės niekas iš manės neatims..."Ar nebuvo kam domėtis, ar mano įvaikinimas buvo saugiai įslaptintas?

Yra ir kitų versijų. Kartą įmotė, pasirėmusi ant tvoros prapliupo raudoti. Pro šalį ėjusi kaimynė Jadvyga Kokanauskienė sustojo ir paklausė:"... kas gi?" Įmotė pasakiusi, kad atsiradusi tikroji motina ir manęs ieškanti. Įmotė bijojo, kad jos nepalikčiau, prašė kaimynės, kad man nieko nesakytų. Ši ir tylėjo.

Kai buvau paauglė, įtėviai tikino, kad prieš mirtį man pasakysią visą tiesą, tačiau jau 30 metų kaip visos žinios išėję su jais anapilin. Per tą laiką palaidojau sūnų, esu sukaustyta vienatvės, todėl ir ieškau kažko iš savo artimųjų, motinos. Man nieko nereikia iš jos, nors iš tolo pamatyti, gyva ar ne. Juk nebuvo visiškai beširdė, nenužudė, bet paliko ligoninėje,nors ir po laiptais, tikėdamasi, kad personalas suras. Manau, kad buvo priežaščių, dėl kurių šitaip su manimi pasielgė. Gal kitaip negalėjo..."