Nesenai dingę asmenys Daugiau
41 m. (Alytus)
86 m. (Kaunas)
Mažeikiai (52 m. )
80 m. (Klaipoeda)
72 m. (Latvija)
Ieškote artimo?
Gal jūsų kas nors ieško?
Anketos įvedimas LT
Заявка на поиск RU
Enter an inquiry EN
Mūsų partneriai
vakarai.us
Зигмантас Пильвинис, Казимировичь
Asmuo surastas
2019 m. Gegužės 9 d.

Krasnodaras, Kaliningradas, Karelija ir Lietuva. Tokia šio vakaro paieškų geografija. Skirtingi žmonės iš skirtingų Rusijos regionų ieškojo mūsų laidos, čia Lietuvoje. Mūsų šalyje ieškojo savo artimųjų. Su vienais bendravome nuotoliniu būdu, o kiti – kelias paras automobiliu skubėjo pas mus, į Lietuvą, kad papasakotų apie tai, kas jiems svarbu, kas jiems rūpi.

Krasnodaro gyventoja Margarita jau močiutė. Ir kas kartą dalydama savo meilę  anūkėliams, pajaučia apmaudą, kad jai pačiai niekada neteko to pajusti, neteko patirti močiutės meilės, močutės šilumos.

Ilgus metus Margarita nieko nežinojo apie savo mamos praeitį. O po jos mirtes, aptiko visą šūsnį dokumentų, liudijančių, kad mama veržėsi į Lietuvą, pas savus. O gal net čionai lankėsi. Tik niekada apie tai nekalbėjo, nepasakojo savo dukroms, nesidalijo prisiminimais. Ką slėpė Margaritos mama? Kokius skausmingus prisiminimus stengėsi užgniaužti? Nuo ko saugojo savo šeimą?

O štai Kaliningrade, vos už šimto kilometrų nuo Lietuvos, gyvenanti Tamara visą laiką žinojo, kad Lietuvoje gyvena jos tėvas. Maža to, žinojo net tikslų adresą ir panorėjusi galėjo nesunkiai jį rasti. Tačiau nutiko taip, kad savo tėvo ji nematė štai jau 65-erius metus. 65-erius metus nežino, kaip susiklostė jo likimas?

Ir jei ne Tamaros dukra Marija, kuriai žiauriai parūpo pažinti senelį, vargu ar šiandien  būtume galėję nudžiuginti ir tiesiog priblokšti vieną šeimą Tauragėje. Žmones, kuriems mūsų atvežta žinia driokstelėjo lyg griaustinis giedrą vasaros dieną.

Na o šio vakaro laidos pabaigoje dar viena graži ir jautri istorija apie dar vieną likimo išblaškytą šeimą. Kadaise Lietuvoje gyveno trys seserys: Ieva, Birutė ir Ona. Suaugusios ir palikusios gimtąjį lizdą, kiekviena iš jų kūrė savo šeimas ir savo gyvenimus taip, kaip gebėjo. Tačiau niekada viena kitos nepamiršo. Nei nuotolis, nei svečios šalys nekliudė joms bendrauti. Ne tik tarpusavy, bet ir šeimomis.

Paskutinį kartą iš Karelijos, kurioje gyveno, pas seseris į Lietuvą vidurinioji sesuo Birutė, buvo atvykusi prieš 35-erius metus. Kartu su abiem savo sūnumis: vyresnėliu Sergejumi ir jaunėliu Petru. Tąsyk Birutės giminės Lietuvoje nė neįtarė, kokia graudi ir liūdna buvo šio jos apsilankymo Lietuvoje tikroji priežastis. Kaip neįtarė ir to, kad savo pusbrolius, savo sūnėnus tąsyk jie matys paskutinį kartą.

Bėgo metai. Vyresnieji iškeliavo Anapilin, o likusieji pametė vieni kitus ir dešimtmečiams atitolo. Kol vieną dieną, prieš gerą pusmetį, sulaukėme laiško iš Karelijos, iš janesniojo Birutės sūnaus Petro. O netrukus, galėjome įsitikinti, tuo, kokios svarbios jam yra artimųjų paieškos. Du kartus jis vyko pas mus, kad ką nors apie juos sužinotų. Pirmas kartas, tąsyk, prieš pusmetį, nebuvo sėkmingas, o štai šį vakarą – jis jau mūsų laidos svečias.

Nacionalinė paieškų tarnyba, penktadienį, 18.30 val.